mirkti

mirkti
mir̃kti, -sta, -o intr. 1. K būti panardintam į vandenį ar kokį kitą skystį, tūnoti vandenyje: Įmerktas medis mir̃ksta vandeny J. Mirksta miežio grūdas, brinksta, tiktai neputoja rš. Šaknys vandeny mir̃ko Ėr. Jau trečia diena, kap pintys mirksta Dkš. Da nemirkę (neišmirkę) kanapės Lzd. | Jis šiandien vandenyje mirko (maudėsi) kelias valandas J.Dov. Hipopotamui labai sunku žemėje vaikščioti, todėl jis mažne kiauras dienas vandenyje mirksta rš. Mirkdamas ligi kelių vandeny, jis atkasė žemes rš. O aš kaip šaltam vandeny mirkstu – man šiurpuliai eina par nugarą Lnkv. | prk.: Akės mir̃ksta ašarose (aptekusios ašaromis nuo verksmo), varginas gyvenimas Jdr. ^ Gyvena, kaip svieste mirksta (ištekliuje gyvena) KrvP(Krž). Graži, kaip piene mirkusi (labai graži) Lk. 2. prk. ko gausiai turėti, ką po daug ar dažnai vartoti, nuolat ką daryti ar būti kokioje būsenoje: Kaip te ir nebeišgyt – vienuos vaistuos mir̃ksta Užp. Kumečiai mirko prakaite (liejo prakaitą, prakaitavo) nuo sunkaus darbo rš. Ašarose mirksta (labai verkia) A.Baran. Ką jis gyvens – išvien mirksta degtinėj Gs. Ana mir̃ksta į tą šnapsą Prk. Perdien arelkoj mir̃ksta OG342. Kad turėtų šnapso, tai mir̃ktų ir mir̃ktų Al. | Visokiuos turtuos mirksta, o svečiui geresnio kąsnelio nepasiūlys Vb. Jis skolose sulig kaklo mirksta Lš. Pasakyk, kaip seniai mirksti papročiuose tuose (esi papratęs taip prastai daryti)? P. O vienok mirksti griekuose (nuodėmingai gyveni) brš. O prastiejie mūs žmoneliai giliai mirksta nežinėj (nieko nežino, tamsūs) A1885,114. ║ būti apimtam ko: O Dievuliau, visa ūlyčia [liepsnose] mir̃ksta! Dglš. 3. šlapti: Visą dieną ant lietaus reikėjo mirkti – kad negaučiau nors ligą Vv. \ mirkti; apmirkti; atmirkti; įmirkti; išmirkti; numirkti; pamirkti; permirkti; pramirkti; primirkti; sumirkti; užmirkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • mirkti — mir̃kti vksm. Stati̇̀nė jau trečià dienà upẽlyje mir̃ksta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išmirkti — išmir̃kti intr. 1. mirkstant vandenyje suminkštėti, įgyti kokių nors ypatybių: Kruopos vandenyje turi gerai išmirkti rš. Silkė išmir̃ksta KI163. Išmir̃ko pluta ir visai ištižo J. Linai neišmirkę N. 2. Lnt, Pb išgesti, išnykti mirkstant: Anie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žlugti — 1 žlùgti, žluñga ( a, žlūgsta), o ( ė) K.Būg 1. tr. Sut, S.Dauk, Kos58,96, RtŽ, J.Jabl, DŽ, NdŽ, KlbXXIII(1)43, Vkš, Ds, Dl, Kur, Krn, Msn skalbinius merkti į pelenų šarmą; pilti verdantį šarmą ant skalbinių, kad jie išmirktų prieš skalbiant:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmirkti — apmir̃kti intr. 1. K truputį, iš visų pusių sušlapti: Pats apmirkaũ, t. y. sušlapau J. ^ Sėdi kap apmir̃kęs (mieguistas, apsiblausęs) Grv. 2. N truputį sugesti, žūti nuo drėgmės: Čionai rugiai apmir̃ko Lz. Apmir̃ko, apskendo bulbės daug kur Užv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmirkti — atmir̃kti intr. 1. K mirkstant atsiskirti, atkristi: Atmirko visi purvai J. Jei lapai būna nešvarūs, juos pamirkyti šaltame vandenyje, kad nešvarumai atmirktų rš. 2. N mirkstant suminkštėti. mirkti; apmirkti; atmirkti; įmirkti; išmirkti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bereikalingas — bereikalìngas, a adj. (1) 1. Vb nereikalingas: Tas važiavimas į Vilkaviškį visai bereikalìngas Plv. Bereikalìngi darbai, raštai J.Jabl. Man tik bereikalingas darbas tas liepto taisymas Žž. Užsiima daug visokių bereikalìngų rūpesčių Gs.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dilbti — 1 dil̃bti, sta, o intr. 1. leistis (akims) žemyn: Akys dilbsta Bru. 2. SD62 tykoti (ko), taikyti (kur). 3. slankioti be darbo: Slinkis dilbte pradìlbo visą dieną, t. y. nieko nedirbo J. 4. dilti, kedėti, dėvėtis: Dilbte nudilbo drabužis, t. y.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • duoti — duoti, da ( ja, ma, sti), dãvė (dẽvė) 1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei duodi, duok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad duoda Dkš. Kai Die[va]s… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lyti — lyti, lỹja (lỹna, lìja), lìjo 1. intr. SD39, R, K kristi lietui, būti lietui: Staiga užėjo lietus ir lijo net tris dienas P.Cvir. Ar jau nustojo lìję? J.Jabl. Pradedi dalgę sukt, pradeda ir lyt Ėr. Su saule lỹja – grybai digs Šr. Kad lietus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • merkėti — 2 merkėti, ėja, ėjo intr. mirkti, skendėti: Vos dešimtį margų [turiu], ir tie patys kasmet merkėja, – atsiduso ūkininkas Pč …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”